Nacionalinis diktantas

[desper]

Na va, buvo Lietuvoje nacionalinis diktantas. Daugiau informacijos apie jį:
http://www.vlkk.lt/naujienos/naujiena.654.html


Nors pats oficialiai nerašiau, įsirašiau radijo programą ir "įmečiau" į ultrashare.
http://s10.ultrashare.net/hosting/fs/6573fd200e0c1ea4/

Kažkada internete turėtų atsirasti ir pats tekstas... :-)

[desper]

Tekstas (iš vlkk.lt)

Tėviškė

Jeigu manęs kas paklaustų, kurioje pasaulio vietoje žmogui linksmiausiai šviečia saulė, gražiausiai žydi gėlės, gieda paukščiai, ošia medžiai, ūkauja vėjas (, arba , –) aš atsakyčiau (– arba : ) T (t)ėviškėje (arba : „Tėviškėje“). Jeigu manęs kas paklaustų, kuriame visos žemės kampelyje žmogui gražiausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, balčiausias ir puriausias žiemos sniegas (, arba , –) aš taip pat atsakyčiau (– arba :) T(t)tėviškėje (arba : „Tėviškėje“). Jeigu manęs kas paklaustų, su kuria vieta žmogų sieja gražiausi ir geriausi jo atsiminimai (, arba , –) aš ir vėl atsakyčiau (– arba :) su (arba : „Su) T(t)ėviške, su tomis vietomis, kur mes gimėme ir augome, iš kurių prasidėjo mūsų gyvenimo kelias.(“) Kad ir kur tik žmogus būtų, kad ir kur gyventų, kad ir kur keliautų (, arba – arba , –) visur jį pasiveja greitasparnis T(t)ėviškės ilgesio paukštis (,) vaikystės dienų klyksmu nusmelkdamas širdį ir nors mintimis sugrąžindamas į tą žemės kampelį, kurio dulkių(,) kaip didžiausios šventenybės(,) po ilgų klajojimų nusilenkia paliesti sukepusiomis lūpomis net rūsčiausios širdies žmonės.
Taip galvojau vieną vaiskią rudens popietę (,) eidamas vingiuotu vieškeliu į savo senąją T(t)ėviškę, kurios jau daug metų nebuvau matęs. Ėjau neskubėdamas(,) tarytum atsargiai nešdamas neramią savo širdį ir bijodamas išlieti iš jos nors bent vieną lašą to graudaus T(t)ėviškės ilgesio, kurio ji buvo sklidina.
Pagal Antaną Biliūną

Jei po dvitaškio pradeda kabutėmis, tai jomis sakinys ir baigiamas.
Junginys kaip didžiausios šventenybės arba neskiriamas, arba išskiriamas iš abiejų pusių.