We speak Lithuanian / Kalbame lietuviškai

[Starlin]

Tai sugalvokim drauge

[egidijus]

Na jei niekas negalvoja, tai aš sugalvojau Jau man senokai norėjosi pasidalinti savo "atradimais". Nežinau, galbūt tai bus naudinga besimokantiems ir bus galima įtalpinti į "mokomės" skyrelį.
Tai va iškėliau teiginį ar kaip pavadinti, kad lietuvių kalba yra viena iš paprasčiausių ir logiškiausių(primytiviausių), na bent jau buvo Kadangi pastebėjau, kad linksniai ir įvardžiai nedaug skirasi nuo linksniuojamojo žodžio galūnės. Pvz.: I linksniuotės daiktavardžiai ir būdvardžiai
kas? daik(tas) vil(kas) mažkas(toks žodis yra žodyne)
ko? daik(to) vil(ko) mažko
kam? daiktui, bet daik(tam), vil(kam); mažkam
ką? daik(tą) vil(ką) mažką
kuo? daiktu(o) vilku(o) mažku(o)
kame? daikte(n) vilke mažkame
Na aišku, kad nevisur taip sutampa, bet galbūt per amžius pranyko. Arba II linksniuotės:
didel(j)is
didel(io)> skamba panašiai kaip jo
dideliam > jam
didelį >jį
dideliu >juo
dideliame > jame
Na ,ką jūs manot apie tai?

[Mantaz]

Ar skanus alus buvo?

[vicza]

Tai va iškėliau teiginį ar kaip pavadinti, kad lietuvių kalba yra viena iš paprasčiausių ir logiškiausių(primytiviausių), na bent jau buvo Kadangi pastebėjau, kad linksniai ir įvardžiai nedaug skirasi nuo linksniuojamojo žodžio galūnės.

Na, kai kuriose kalbose jokių linksnių išvis nėra.

kam? daiktui, bet daik(tam), vil(kam); mažkam

O kas tai per forma: daiktam, vilkam?

Na ,ką jūs manot apie tai?

Įdomu, ar tai buvo iš pradžių, ar atsitiko jau vėliau?

[Mantaz]

kam? daiktui, bet daik(tam), vil(kam); mažkam

O kas tai per forma: daiktam, vilkam?

Seniau jos buvo žinomos kaip dviskaitos galūnės. (Dviem vyram, bet trims vyrams). Tačiau dabar, kai dviskaitos oficialiai jau nebėra, ši galūnė yra šnekamojoje kalboje trumpinta daugiskaitos "-ams" forma.

Šiaip ši galūnė tikrai neatsirado nuo "tam". Senesnė galūnės versija (dar žinoma kai kuriose aukštaičių tarmėse) yra -amus ("vilkamus"), o pati seniausia žinoma galūnės forma yra prūsų -amans ("vilkamans"), o kai kur net vartojama -mu ("vilkamu"). Savaime suprantama, kad -ms ir -mu kilusios iš tos pačios -mus

Dėl "daiktas" ir "vilkas", nemanau, kad gerai skaldyti žodžio šaknį (daikt- į daik-, vilk- į vil-) ir gretinti juos su įvardžiais. Paprastai žodžio šaknis nėra liečiama (bet ji gali kisti fonetiškai). Kiek yra žinoma kalbotyrininkams, vardažodžių linksniuotės visuomet skyrėsi nuo įvardžių.

Tiksliai nepamenu, kokia buvo pradinė vardažodžio įnagininko forma, bet tai tikrai buvo ne "-uo", nes "-uo" buvo vartojama naudininko ("vilkuo" "vilkui", tarm. "vilku", "vilkuo")

Vietininkas irgi neatklydo nuo "-en", bet nuo "-ie", o ankščiau "-ei" (plg. prūsų "buttai" [namie]). Senybinė daugiskatos forma buvo -uosu ("vilkuosu") ir ji iki šiol žinoma kai kuriose tarmėse. Manoma kad dabartinį pokytį į -uose lėmė senojo polinksnio "en" įtaka.

Būdvardis "didelis" yra kilęs iš trumpesnio "didis"/"didė" (pastarieji šiandien vartojami garbumo prasme), tiesiog matyt žodžiai pasirodė per trumpi ir lietuviai pridėjo mažybinę priesagą "-el-" (dar 17 amžiuje ši forma nėra žinoma).

Visa tai yra labai gražiai aprašyta Dini "Baltų kalbose"

[Liisi]

Na ,ką jūs manot apie tai?

Taip, sutinku, kad linksniai labai logiški lietuvių kalboje ir tokių dalykų supratimas padeda besimokantiems lietuvių kalbą. Bent man padėjo. Suomių kalboje irgi yra linksniai (15), bet tokios logikos joje nematau, galunės būna labai įvairios. Šiaip man labai sunku sakyti kokia iš šių kalbų lengvesnė, bet kažkodėl džiaugiousiu, kad man nereikia išmokti suomių kalbos linksnių .

[Liisi]

Dar noriu pasakyti, kad labai įdomu tai, ką Mantas parašė, tik nemoku nieko pridurti.

[vicza]

bet kažkodėl džiaugiousiu, kad man nereikia išmokti suomių kalbos linksnių

Aš pasakyčiau, kad taisyklingiau būtų "džiaugiousi, kad man nereikia mokytis (что делать?) suomių kalbos linksnių"

Ir, beje, čia:

Šiaip man labai sunku sakyti kokia iš šių kalbų

"sunku pasakyti" (что сделать?)

[desper]

Džiaugiuosi.
Džiaugiesi
Džiaugiasi
Džiaugiamės
Džiaugiatės
Džiaugiasi

Toliau, mokytis ir išmokti - šiuo atveju tas pats. Angliškai, kažkas panašaus (man atrodo):
aš mokiausi: I had been learning.
aš išmokau: I had learnt.
Rusiškai, mokytis: учиться, išmokti: выучить.
Galima pasakyti abu, esmė išlieka nepakitusi.


„Sunku pasakyti kokia iš šių kalbų“ yra pasakyta pakankamai gerai, bet geriau būtų „kuri iš šių kalbų“

Lietuvių kalba tikrai nėra paprasta. Vien jau pažiūrėjus į veiksmažodžių galūnes („džiaugtis“ kaip tik neblogas pavyzdys)...
Nors, aišku, ir veiksmažodžiuose yra lengvų dalykų, pvz: „mes“ forma visada tokia pati, kaip trečioji forma + „me“ (išskyrus sangražinius), „jūs“ forma - tas pats, tik + „te“. Trečioji daugiskaitos forma irgi tokia pati...
Bet su vienaskaita žymiai sunkiau.

Tuo labiau yra visokie dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdiniai, ir panašios kalbos dalys. Kurių didžioji dalis neteisyklinga. ;-)


Dar svarbus dalykas: rašyba (neatsimenu, gal jau apie tai čia kažkada rašiau). Pvz, tokie žodžiai, kaip mąžta, šąšta, sąla, bąla ir pan. rašomi su nosine raide esamajame laike. Netaisyklinga rašyba, kurią reikia įsiminti. Taip pat, kaip ir visokių "ąžuolas", "ąsotis" ir pan.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos buvo pasiūlyta reforma, kurios tikslas - gerokai supaprastinti rašybą. Bet, aišku, visi pradėjo loti, kad "mes išmokom, o dabar nebemokėsim rašyt" arba paistyt visokius niekus apie kalbos išniekinimą ir, atrodo, užstrigo ta reforma.
Dar vienas blogas dalykas... Tikiuosi, kad vėliau visgi viskas bus labai suprastinta.

Galiausiai, kad per velnias yra tas „mažkas“? ;-)


P.S. Aš irgi džiaugiuosi, kad man nereikia mokytis suomių kalbos linksnių. :)

[Liisi]

Ačiū už ištaisymus. Nesuprantu, kodėl aš visada darau tą klaidą tik su veiksmažodžiu džiaugtis... arba taip man atrodo, aš juk niekada nerašau pvz. "mokausiu" vietoj mokausi...

Dar svarbus dalykas: rašyba (neatsimenu, gal jau apie tai čia kažkada rašiau). Pvz, tokie žodžiai, kaip mąžta, šąšta, sąla, bąla ir pan. rašomi su nosine raide esamajame laike. Netaisyklinga rašyba, kurią reikia įsiminti. Taip pat, kaip ir visokių "ąžuolas", "ąsotis" ir pan.

Aš manau, kad tai sunku tik lietuviams. Užsieniečiai, kurie mokosi su vadovėliu, juk visą laiką mato, kaip žodžiai parašyti, dažnai net prieš išgirstant jų. Aš net nežinau, kaip tus žodžius ištarti, jei ne taip, kaip parašyta.

[vicza]

Angliškai, kažkas panašaus (man atrodo):
aš mokiausi: I had been learning.
aš išmokau: I had learnt.
Rusiškai, mokytis: учиться, išmokti: выучить.
Galima pasakyti abu, esmė išlieka nepakitusi.

Bet juk tiek angliškai, tiek rusiškai yra skirtumas tarp šių žodžių reikšmių.

Netaisyklinga rašyba, kurią reikia įsiminti.

Bet juk jeigu taip reikia rašyti pagal taisykles, kodėl gi ji netaisyklnga? Gal greičiau nestandartinė?

„mažkas“?

LKŽ siūlo net tris šio žodžio reikšmes:
maž(ai )kas
maž(as vai)kas
maž(k)as

P.S. Aš irgi džiaugiuosi, kad man nereikia mokytis suomių kalbos linksnių.

[desper]

Aš manau, kad tai sunku tik lietuviams. Užsieniečiai, kurie mokosi su vadovėliu, juk visą laiką mato, kaip žodžiai parašyti, dažnai net prieš išgirstant jų. Aš net nežinau, kaip tus žodžius ištarti, jei ne taip, kaip parašyta.

išgirstant jų -> juos išgirstant
tus -> tuos

Bet juk tiek angliškai, tiek rusiškai yra skirtumas tarp šių žodžių reikšmių.

Na, kaip čia pasakyti. Skirtumas yra, bet šiame kontekste jo nėra (arba jis labai nedidelis).
Sakant „man reikia mokytis“, savaime suprantama, kad mokaisi tam, jog pasiekti rezultatą (t.y. išmokti), tad „man reikia išmokti“, mano nuomone, turėtų reikšti tą patį...

Bet juk jeigu taip reikia rašyti pagal taisykles, kodėl gi ji netaisyklnga? Gal greičiau nestandartinė?

Iš esmės - taip.
Aš tiesiog turėjau omenyje, kad rašoma ne pagal taisykles, pagal kurias rašomi kiti „įprasti“ žodžiai, t.y. ne pagal tų žodžių rašymo taisykles, vadinasi - netaisyklingai.
Nors nestandartinė galbūt iš tiesų čia labiau tiktų.

LKŽ siūlo net tris šio žodžio reikšmes:
maž(ai )kas
maž(as vai)kas
maž(k)as

Įdomus žodis. Niekada negirdėjau, kad kas nors kur nors jį vartotų...

[egidijus]

Ar skanus alus buvo?

Na, Mantai, manau, kad man alaus sukurti tai tikrai neužteko...

Galiausiai, kad per velnias yra tas „mažkas“?

Na aš norėjau rašyti mažas, bet atsitiktinai žodyne radau mažkas, o reikšmė ta pati... gal tai sutrumpinta maža kas forma?

Tiek daug visko čia prirašėt, kad nėra ką daugiau ir pridėti

[sinmelia]

Nepykit kad rašau į seną (nors nelabai) temą. desper gal tu niekada nesimokei etnokultūros? dabar ši pamoka jau daugelyje mokyklų privaloma. Kai mums paaiškino kokia lietuvių kalba sena, kaip ją reikia puoselėti ir pan., tai tikrai pradėjau galvoti, kad ta reforma nieko gero - taip tik bandoma tikrą lietuvių kalbą supaprastinti, išmetant iš jos unikalius dalykus, kurių kitose kalbose norėdamas nerastum (nebent sanskrito ar senojoje lotynų (pvz. lotynų kalboje buvo daug mažiau žvaigždynų pavadinimų, nei lietuvių, o iš to galime spręsti, kad lietuviai apie kosmosa daug daugiau žinojo... nu jau nelabai į temą kalbu )

[vicza]

lotynų kalboje buvo daug mažiau žvaigždynų pavadinimų, nei lietuvių,

O ką reiškia "mažiau pavadinimų"? Juk pačių žvaigždynų tiek pat. Gal kai kurie žvaigždynai pas lietuvius keletą pavadinimų turėjo?

[sinmelia]

Ne, kaip dabar vis atrandamos naujos kometos ar žvaigždės, tai seniau, kai buvo sudaromi žvaigždėlapiai, ne visi žvaigždynai buvo sugrupuoti, pastebėti, neišsiaiškintas jų judėjimas dangaus skliaute. Lietuviai žinojo daugiau žvaigždynų , žvaigždžių judėjimo kelių ir pan., negu daugelis kitų šalių, todėl lietuvių kalboje ir buvo daugiau pavadinimų. Lietuvoje seniau buvo ir tokių statinių kaip garsusis "Stounhedžas" (tik ne vienas o keliolika įvairiose vietose), bet melioruojant visi jie buvo sugriauti ir panaudoti statybose, nes niekas negalvojo apie jų istorinę vertę, tik apie pinigus .

[Mantaz]

Ne, kaip dabar vis atrandamos naujos kometos ar žvaigždės, tai seniau, kai buvo sudaromi žvaigždėlapiai, ne visi žvaigždynai buvo sugrupuoti, pastebėti, neišsiaiškintas jų judėjimas dangaus skliaute. Lietuviai žinojo daugiau žvaigždynų , žvaigždžių judėjimo kelių ir pan., negu daugelis kitų šalių, todėl lietuvių kalboje ir buvo daugiau pavadinimų. Lietuvoje seniau buvo ir tokių statinių kaip garsusis "Stounhedžas" (tik ne vienas o keliolika įvairiose vietose), bet melioruojant visi jie buvo sugriauti ir panaudoti statybose, nes niekas negalvojo apie jų istorinę vertę, tik apie pinigus .

Kada ir kur čia tų "stounhedžų" būta?

[vicza]

Kada ir kur čia tų "stounhedžų" būta?

Ir kas apskritai yra tas "stounhedžas"?

[Mantaz]

[sinmelia]

ryt paklausiu kur tiksliau, nes ryt etnokultūra, bet tokių statinių tikrai būta ( ir žinoma ne vien Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tik niekur jų nelikę...)