Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)
Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-06-28, 1:20

Lietuviuu rashybai internete (neturintiems lietuvishkuu raidzhiuu) siuulau panaudoti shiaa nauja supaprastintaa 25 lotynuu abeeceelees raidzhiuu sistemaa, kuriaa siuulau visiems vartoti internete neturint lietuvishkuu raidzhiuu:

Pamineesiu tik raides, kuriuu neera anglishkoje kompiuterineeje abeeceeleeje arba kurios angluu kalboje kitaip skamba:

A nosinee = AA/aa (kartais zhodyje ilga "a" (ne nosine) bus taip pat zhymima
kaip "aa")
C su paukshchiuku = CH/ch
E nosinee = AE/ae
E su tashku = EE/ee arba EJ/ej
I nosinee = II/ii arba IJ/ij
J (jot) = J/j
S su paukshchiuku = SH/sh
U nosinee = U ilgoji = UU/uu
Z su paukshchiuku = ZH/zh

Nelietuvishki garsai/raidees ir raidzhiuu kombinacijos:

KH (Ispanishka "J", rusishka "X", vokishka "CH") = HH/hh
F (pvz.: fabrikas) = F/f
H (pvz.: herbas) = H/h
Q (kju) = Q/q (galimai vartotina tik tarptaut. zhodziuose, kur vartojama shi
raidee)
X (iks) = X/x (galimai vartotina tik tarptaut. zhodziuose vietoje "ks",
pvz.: "xerox'as")
J/G (anglishkos "J" ir kartais "G") = DZH/dzh

Visos kitos raidees suprantamai rashomos taip pat, kaip angluu ar kitoje
kalboje, kuri vartoja lotynuu abeeceelae.

Todeel interneto rashybai siuulau tokiaa lietuvishkaa abeeceelae:

A, AA, B, C, CH, D, DZH, E, AE, EE, (F), G, H, (HH), I, II/IJ, Y, J, K, L, M, N, O, P, (Q), R, S, SH, T, U, UU, V, (W), (X), Z, ZH

Mazhosiomis raideemis:

a, aa, b, c, ch, d, dzh, e, ae, ee, (f), g, h, (hh), i, ii/ij, y, j, k, l, m, n, o, p, (q), r, s, sh, t, u, uu, v, (w), (x), z, zh

PAVYZDZHIAI (sakiniai):

Vaikai eina ij mokyklaa (children are going to school)
Noreechiau pamatyti zhvaigzhdzhiuu prograamaa. (i'd like to see a star programming)
Aazhuolas pamataes eglae apstulbo. (oak was shocked to see the fir tree)
Tokij pamataes gali ir ishsigaasti (such ... can scare you)

Taigi, neturintys lietuvishkos klaviatuuros gali rashyti lietuvishkai "shvepluodami", bet gali rashyti ir shia nauja siuuloma abeeceele, kuri manau atspindi lietuviuu kalbos rashybaa gana neblogai. Prashome parashyti savo konstruktyvias nuomones.

Taip pat turiu paruoshtus alternatyvios lietuviuu kalbos abeeceelees variantus ivairiai rashybai, ne tik internete. Shtai joji:

I propose the following universal (online/offline) alphabet for a Lithuanian language:

A = A

A nasal = Å (alt. AA; AJ)

B = B

C = C

C (ch, tsh) = CX (alt. CJ)

CH (german ch or spanish j or english kh) = HH (alt. XH, HX)

D = D

E = E

E (with one dot on top) = Ë (alt. EE; EJ)

E nasal = Æ (alt. Ä)

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal = Ï or ÿ (alt. II; IJ)

Y = Y

J = J

K = K

LMNOP = LMNOP

Q (new)

R = R

S = S

S (sh) = SX (alt. SH; SS; SJ)

T = T

U = U

U nasal = Û (alt. UU; UJ)

U long = U long (same) (alt. UU; UJ)

V = V

W (new)

X (new)

Z = Z

Z (zh) = ZX (alt. JX, ZH, ZJ)

IA = Ä

IA nasal = ÄÄ

IE = IE

IO = Ö

IU = Ü

IU nasal = ÜÜ

N soft (ni) = Ñ

Deekoju uzh deemesij.
Last edited by Lietuvis on 2010-07-02, 17:22, edited 2 times in total.
Patraukli rasyba kalba puosia!

User avatar
lyzazel
Posts:105
Joined:2009-04-05, 23:12
Contact:

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby lyzazel » 2010-07-02, 8:43

Šiais laikais internete juk raidžių aktualumo problema mažėja ir jas vartoti vis paprasčiau, tad gal kaip tik reikia skatinti jų vartojimą, o ne pakeitimą. Kitą vertus, gal ir gerai bandyti susisteminti šveplavimą.

Vartojant šį variantą taip pat atsirastų problema žodžiuose, tokiuose kaip ,,paaiškinti" (,,pąiškinti"), bet ko gero ji neišvengiama. Beje, kodėl neužtenka vieno iš ,,ii" arba ,ij"?
Check out my project with interlinear translations (or, you could say, 'subtitled books') at Interlinear Books

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-02, 15:39

Shveplaitishkos rashybos sprendimai :D

Deel zhodzhio ,,paaiškinti" rashybos - ash visados turiu sprendimaa problemai => shiuo atveju siuulychiau rashyti "pahaiškinti" su "h" tik tais atvejais kai dvi raidees "susiduria". Tik "h" nebuutuu tariama. Arba - "pa'aiškinti" su apostrofa, kuriaa naudoja polinezai.

Pabandykite rashyti lietuvishkai kam nors bandydami kazhkaa subtilaus pa'aishkinti ir pamatysite kaip bus nelengva tai padaryti "shvepluojant". O deel "aa" ir pan. tai ish konteksto bus aishku kur kas, panashiai kaip kitose kalbose. Visiems atvejams sunku taisykles parashyti, o ir neera buutina. Su laiku visos taisyklees susigulees.

Dabar deel visishko abeeceelees pakeitimo kita, tai ash kaip visada uzh. Man pvz. nosinees raidees yra nepatrauklios (netvarkingai atrodo). Ir raidees su "v" (paukshchiuku) neera labai "tvarkingos". Keistokai skamba galbuut kai kuriems, bet ar pastebeejote kaip patraukli kalba ir net jos rashyba pritraukia deemesi ne tik besidominchiuu zhmoniuu, turistuu, bet net ir investuotojuu. Toji shalis populiaresnee, kuri turi patrauklesnae kultuuraa, kalbaa, net rashybaa. Atkreipkite deemesi kaip rasho prancuuzai, suomiai ir panashiai. Jei rashtas labai "dantytas" (ishsidraikaes, nepatrauklus) su nosineemis ir paukshchiukais ir panashiai, (zhr. Vietnamiechiuu rashyba) tai, mano nuomone, neera gerai. Zhmogaus natuura yra priimti viskaa, kas patrauklu jo/s akiai ir atmesti visa kita.

Taip pat reikia nepamirshti, kad yra daug kalbuu, kur rashoma vienaip, o tariama (truputij) kitaip.

Tuo pachiu buutuu ishspraesta kompiuterio rashybos problema, nes manau kad niekada visi kompiuteriai pasaulyje neturees lietuvishkos abeeceelees nei galimybees skaityti lietuvishkai, nes Lietuva nera didelee shalis.

Na, o rashyba, ish pradzhiu atrodanti neijprastai, po to prie jos priprantama.

Kaip matote, naudodamas maksimum 22 lotynishkas raides puikiausiai rashau lietuvishkai neshvepluodamas.

Pavyzdzhiai deel ko reikalinga teisinga transkripcija:

Naudodamas raides
Naudojamos raidees

Pirkai kaatae maishe
Pirkta katee ish maisho pabeego

Ishimtys:

Zhodyje "imanoma" galima rashyti "imanoma" (ar net "ymanoma") bet kadangi "i" shiame zhodyje yra gana ilga, tai galima rashyti ir "ijmanoma" ar "iimanoma". Manau nedidelis lankstumas shiame rashymo buude tureetu buuti leistinas.

Pasiimti ij namus (deel ko siuulau "ij" o ne "ii" vietoje i-nosinees").
Olandai manau buutent "ij" naudoja ilgajai "y-ii" pazhymeeti, ar kazhkas panashaus.
Ishimtis (pvz.): Ishsijuosaes vistiek tas "ij" skamba beveik kaip "i-nosinee" nors "i" yra trumpesnee.
Shiuo atveju, kaip daugelyje kituu kalbuu, nuojauta/erudicija padees. Arba siuulau naudoti raidae "h" arba "'" apostrofaa: "Ishsihjuosaes" ar "Ishsi'juosaes" garsuu atskyrimui.

Variantas # 1: Naujiesiems metams atshvaesti pirksime eglae
Variantas # 2: Naujiesiems maetams atshvaesti pirksime aeglae

"E" raidee kai kur Lietuviuu kalboje skamba kaip "e-nosinee" arba "a-umlaut".

Naujoovees (inovacijos):

Kai kuriuose zhoodzhiuose galima buutuu naudotti dvigubas raides (kodeel gi ne?), pvz.:

Naudotti - nes "o" prieshais priebalsae "t" yra gana ilgai skambanti ir vietoje rashant "oo" galima rashyti "ott" kad ishvengti dvigubos "oo" rasjymo, kuri gali buuti sumaishyta su "uu". Taip sakant vietoje "ilgosios o" naudoti dvigubas priebalses sekanchias po "o" raidees.

Apmaastymas - kadangi antroji "a" ilgesnee, nei pirmojji (pirmojji su dviem "jj" nes "o" gana ilga).

Gaalima - be komentaaruu ;-)

Jauchiu naetektij - nors zhodyje "netekti" shiuo metu rashome abi "e" "trumpaasias", bet siuulau rashyti labiau kaip skamba "naetektij" (labiau kaip e-nosine ar a-umlaut)
(alternatyviai: jaucjiu naetektij, kur "tsh" rashoma kaip "cj")

Kazhkas yra siulaes "e su tashku" rashyti "ej" o ne "ee".

Taip pat alternatyviai "ch" (tshe) => "cj" (sh = sj; zh = zj).

Ir (ir) - siuulau rashyti "er" (arba "eer") nes shis zhodis skamba labiau kaip "er" (bet ne "aer") nei kaip "ir". Bet aishku tai "skonio" reikalas.

Potencialios "problemos":

Atshvaesti vs. Aelita = shiuo atveju tiesiog zhmogaus erudicija tureetuu padeeti suprasti kur kas, manau.

Paejo (paeejo; paejjo) kur e-tashkas rashoma kaip "ee" arba "ej"

Ne'ede (shvepl.) (neeedee = nevalgee) - shiuo atveju geriau e-atshkas rashyti "ej" variantu: neejdee arba neejdej arba su apostrofa: ne'eedee

Virtuvejje (dvieju "j" susiduurimas) beveik neproblema kaip matotte. Arba "virtuveeje"

Apie mirusiji (shveplaitishkai) => apie mirusijjij (raidzhiuu saanduura) => sprendimas => apie mirusiijii (taigi turime du "oficialius" i-ilgoji variantus "ii" ir "ij")

Sakiniai:

Generalinė prokuratūra prašoma perimti kontrabandininkų išpuolio prieš pasieniečius tyrimą = Generalinee prokuratuura prashoma (prasjoma) perimti kontrabandininkuu ishpuolio (isjpuolio) priesh (priesj) pasieniecjius (pasieniechius) tyrimaa. (Pastaba: shiuo atveju "generaline" rashoma "ee" o ne "ej" kad ishvengti "direkcinio nesusipratimo" "kur" "generalinej" (generalineje).

Susilaikyti nuo viešo priežasčių skelbimo => Susilaikyti nuo viesjo (viesho) priezhaschiuu (priezjascjiuu) skelbimo. Kur "zh" ir "sch" geriau rashyti kai per dau zj+sj+cj" susiduria - priezjasjcjiu.

Bažnyčia meldžiasi už jį => bazhnychia maeldzhiassi uzh jij (var. bazjnycjia maeldzjiassi uzj jii). Kodeel vartoju dviguba "ss"? Ijsiklausykite ij zhodij "meldziasi" (shvepl.) ir galbuut suprasite. Aisjku tai nejra buutina rashyti dvigubas priebalses, bet manau kai kur dvigubos priebalsees yra "archiau tiessos".

------------------

Tikiuosi ishgirsti aibae nuomoniuu ir siuulymuu, taip pat tikiuosi ilgos diskusijos shiuo klausimu ir po to tureetume subalsuoti, kiek uzh ir kiek priesh (jei tai ijmanoma). Manau, kad Lietuviuu kalbos specialistai mane "uzhmush" uzh visa tai, bet buutent visos revoliucijos tuo ir prasideda - lavonais.

:idea: :idea: :idea:
Patraukli rasyba kalba puosia!

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-02, 18:04

lyzazel wrote:Šiais laikais internete juk raidžių aktualumo problema mažėja ir jas vartoti vis paprasčiau, tad gal kaip tik reikia skatinti jų vartojimą, o ne pakeitimą. Kitą vertus, gal ir gerai bandyti susisteminti šveplavimą.

Vartojant šį variantą taip pat atsirastų problema žodžiuose, tokiuose kaip ,,paaiškinti" (,,pąiškinti"), bet ko gero ji neišvengiama. Beje, kodėl neužtenka vieno iš ,,ii" arba ,ij"?


Ash nesiuulau su visam atsisakyti vartoti dabartiniuu lietuvishkuu raidzhiu, tiesiog siuulau alternatyvuu, lengvaa ir nemokamaa buudaa kai kuriems zhmoneems kurie neturi lietuvishkos klaviatuuros.

Vienos "i" i-ilgaajai pazhymeeti neužtenka, nes viena "i" yra zhymima i-trumpoji. Rashant-shvepluojant galima aiskhu ir vienaa "i" rashyti visur, o shiaip tai geriau i-nosinae arba "ij/ii". Tai yra kiekvieno individo reikalas. Ash siuulau alternatyvuu rashymo standartaa tarp fiziniuu asmenuu be jokios prievartos ar kalbos komisijos sprendimo. Nors jei pastebeejote ash taip pat pasiuuliau ir pakeisti oficiaaliaa Lietuviuu kalboos abeeceelae (arba tureeti dvi, bent jau laikinai), nes esamoji yra atgyvenusi ir nepatraukli (prisidengiu plieniniu skydu nuo kalbininkuu kalavijuu kirchiuu).
Patraukli rasyba kalba puosia!

nesos
Posts:88
Joined:2009-02-16, 10:57

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby nesos » 2010-07-03, 6:54

Lietuvis wrote:Shveplaitishkos rashybos sprendimai :D

Deel zhodzhio ,,paaiškinti" rashybos - ash visados turiu sprendimaa problemai => shiuo atveju siuulychiau rashyti "pahaiškinti" su "h" tik tais atvejais kai dvi raidees "susiduria". Tik "h" nebuutuu tariama. Arba - "pa'aiškinti" su apostrofa, kuriaa naudoja polinezai.

Pabandykite rashyti lietuvishkai kam nors bandydami kazhkaa subtilaus pa'aishkinti ir pamatysite kaip bus nelengva tai padaryti "shvepluojant". O deel "aa" ir pan. tai ish konteksto bus aishku kur kas, panashiai kaip kitose kalbose. Visiems atvejams sunku taisykles parashyti, o ir neera buutina. Su laiku visos taisyklees susigulees.

Dabar deel visishko abeeceelees pakeitimo kita, tai ash kaip visada uzh. Man pvz. nosinees raidees yra nepatrauklios (netvarkingai atrodo). Ir raidees su "v" (paukshchiuku) neera labai "tvarkingos". Keistokai skamba galbuut kai kuriems, bet ar pastebeejote kaip patraukli kalba ir net jos rashyba pritraukia deemesi ne tik besidominchiuu zhmoniuu, turistuu, bet net ir investuotojuu. Toji shalis populiaresnee, kuri turi patrauklesnae kultuuraa, kalbaa, net rashybaa. Atkreipkite deemesi kaip rasho prancuuzai, suomiai ir panashiai. Jei rashtas labai "dantytas" (ishsidraikaes, nepatrauklus) su nosineemis ir paukshchiukais ir panashiai, (zhr. Vietnamiechiuu rashyba) tai, mano nuomone, neera gerai. Zhmogaus natuura yra priimti viskaa, kas patrauklu jo/s akiai ir atmesti visa kita.

Taip pat reikia nepamirshti, kad yra daug kalbuu, kur rashoma vienaip, o tariama (truputij) kitaip.

Tuo pachiu buutuu ishspraesta kompiuterio rashybos problema, nes manau kad niekada visi kompiuteriai pasaulyje neturees lietuvishkos abeeceelees nei galimybees skaityti lietuvishkai, nes Lietuva nera didelee shalis.

Na, o rashyba, ish pradzhiu atrodanti neijprastai, po to prie jos priprantama.

Kaip matote, naudodamas maksimum 22 lotynishkas raides puikiausiai rashau lietuvishkai neshvepluodamas.

Pavyzdzhiai deel ko reikalinga teisinga transkripcija:

Naudodamas raides
Naudojamos raidees

Pirkai kaatae maishe
Pirkta katee ish maisho pabeego

Ishimtys:

Zhodyje "imanoma" galima rashyti "imanoma" (ar net "ymanoma") bet kadangi "i" shiame zhodyje yra gana ilga, tai galima rashyti ir "ijmanoma" ar "iimanoma". Manau nedidelis lankstumas shiame rashymo buude tureetu buuti leistinas.

Pasiimti ij namus (deel ko siuulau "ij" o ne "ii" vietoje i-nosinees").
Olandai manau buutent "ij" naudoja ilgajai "y-ii" pazhymeeti, ar kazhkas panashaus.
Ishimtis (pvz.): Ishsijuosaes vistiek tas "ij" skamba beveik kaip "i-nosinee" nors "i" yra trumpesnee.
Shiuo atveju, kaip daugelyje kituu kalbuu, nuojauta/erudicija padees. Arba siuulau naudoti raidae "h" arba "'" apostrofaa: "Ishsihjuosaes" ar "Ishsi'juosaes" garsuu atskyrimui.

Variantas # 1: Naujiesiems metams atshvaesti pirksime eglae
Variantas # 2: Naujiesiems maetams atshvaesti pirksime aeglae

"E" raidee kai kur Lietuviuu kalboje skamba kaip "e-nosinee" arba "a-umlaut".

Naujoovees (inovacijos):

Kai kuriuose zhoodzhiuose galima buutuu naudotti dvigubas raides (kodeel gi ne?), pvz.:

Naudotti - nes "o" prieshais priebalsae "t" yra gana ilgai skambanti ir vietoje rashant "oo" galima rashyti "ott" kad ishvengti dvigubos "oo" rasjymo, kuri gali buuti sumaishyta su "uu". Taip sakant vietoje "ilgosios o" naudoti dvigubas priebalses sekanchias po "o" raidees.
Na, kiek žinau, lietuvių kalboje nėra trumpos o.
Apmaastymas - kadangi antroji "a" ilgesnee, nei pirmojji (pirmojji su dviem "jj" nes "o" gana ilga).

Gaalima - be komentaaruu ;-)

Jauchiu naetektij - nors zhodyje "netekti" shiuo metu rashome abi "e" "trumpaasias", bet siuulau rashyti labiau kaip skamba "naetektij" (labiau kaip e-nosine ar a-umlaut)
(alternatyviai: jaucjiu naetektij, kur "tsh" rashoma kaip "cj")

Kazhkas yra siulaes "e su tashku" rashyti "ej" o ne "ee".

Taip pat alternatyviai "ch" (tshe) => "cj" (sh = sj; zh = zj).

Ir (ir) - siuulau rashyti "er" (arba "eer") nes shis zhodis skamba labiau kaip "er" (bet ne "aer") nei kaip "ir". Bet aishku tai "skonio" reikalas.

Potencialios "problemos":

Atshvaesti vs. Aelita = shiuo atveju tiesiog zhmogaus erudicija tureetuu padeeti suprasti kur kas, manau.
tik kodėl ae vietoj e ar ee? Kiek klausausi niekaip tos a negirdžiu. Taigi žmogaus erudicija turi padėti suprasti, kad ae reiškia kirčiuotą e?

Paejo (paeejo; paejjo) kur e-tashkas rashoma kaip "ee" arba "ej"

Ne'ede (shvepl.) (neeedee = nevalgee) - shiuo atveju geriau e-atshkas rashyti "ej" variantu: neejdee arba neejdej arba su apostrofa: ne'eedee

Virtuvejje (dvieju "j" susiduurimas) beveik neproblema kaip matotte. Arba "virtuveeje"

Apie mirusiji (shveplaitishkai) => apie mirusijjij (raidzhiuu saanduura) => sprendimas => apie mirusiijii (taigi turime du "oficialius" i-ilgoji variantus "ii" ir "ij")

Sakiniai:

Generalinė prokuratūra prašoma perimti kontrabandininkų išpuolio prieš pasieniečius tyrimą = Generalinee prokuratuura prashoma (prasjoma) perimti kontrabandininkuu ishpuolio (isjpuolio) priesh (priesj) pasieniecjius (pasieniechius) tyrimaa. (Pastaba: shiuo atveju "generaline" rashoma "ee" o ne "ej" kad ishvengti "direkcinio nesusipratimo" "kur" "generalinej" (generalineje).

Susilaikyti nuo viešo priežasčių skelbimo => Susilaikyti nuo viesjo (viesho) priezhaschiuu (priezjascjiuu) skelbimo. Kur "zh" ir "sch" geriau rashyti kai per dau zj+sj+cj" susiduria - priezjasjcjiu.

Bažnyčia meldžiasi už jį => bazhnychia maeldzhiassi uzh jij (var. bazjnycjia maeldzjiassi uzj jii). Kodeel vartoju dviguba "ss"? Ijsiklausykite ij zhodij "meldziasi" (shvepl.) ir galbuut suprasite. Aisjku tai nejra buutina rashyti dvigubas priebalses, bet manau kai kur dvigubos priebalsees yra "archiau tiessos".

------------------

Tikiuosi ishgirsti aibae nuomoniuu ir siuulymuu, taip pat tikiuosi ilgos diskusijos shiuo klausimu ir po to tureetume subalsuoti, kiek uzh ir kiek priesh (jei tai ijmanoma). Manau, kad Lietuviuu kalbos specialistai mane "uzhmush" uzh visa tai, bet buutent visos revoliucijos tuo ir prasideda - lavonais.

:idea: :idea: :idea:
Siųlote pakeisti paprastą ir logišką sistemą labiau komplikuota. Nemanau, kad tiems, kuriems nerūpi klaviatūros nustatymuose pasirinkti reikiamą išdėstymą, tokia sistema būs patrauklesnė.

nesos
Posts:88
Joined:2009-02-16, 10:57

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby nesos » 2010-07-03, 6:58

Lietuvis wrote:Lietuviuu rashybai internete (neturintiems lietuvishkuu raidzhiuu) siuulau panaudoti shiaa nauja supaprastintaa 25 lotynuu abeeceelees raidzhiuu sistemaa, kuriaa siuulau visiems vartoti internete neturint lietuvishkuu raidzhiuu:

Pamineesiu tik raides, kuriuu neera anglishkoje kompiuterineeje abeeceeleeje arba kurios angluu kalboje kitaip skamba:

A nosinee = AA/aa (kartais zhodyje ilga "a" (ne nosine) bus taip pat zhymima
kaip "aa")
C su paukshchiuku = CH/ch
E nosinee = AE/ae
E su tashku = EE/ee arba EJ/ej
I nosinee = II/ii arba IJ/ij
J (jot) = J/j
S su paukshchiuku = SH/sh
U nosinee = U ilgoji = UU/uu
Z su paukshchiuku = ZH/zh

Nelietuvishki garsai/raidees ir raidzhiuu kombinacijos:

KH (Ispanishka "J", rusishka "X", vokishka "CH") = HH/hh
F (pvz.: fabrikas) = F/f
H (pvz.: herbas) = H/h
Q (kju) = Q/q (galimai vartotina tik tarptaut. zhodziuose, kur vartojama shi
raidee)
X (iks) = X/x (galimai vartotina tik tarptaut. zhodziuose vietoje "ks",
pvz.: "xerox'as")
J/G (anglishkos "J" ir kartais "G") = DZH/dzh

Visos kitos raidees suprantamai rashomos taip pat, kaip angluu ar kitoje
kalboje, kuri vartoja lotynuu abeeceelae.

Todeel interneto rashybai siuulau tokiaa lietuvishkaa abeeceelae:

A, AA, B, C, CH, D, DZH, E, AE, EE, (F), G, H, (HH), I, II/IJ, Y, J, K, L, M, N, O, P, (Q), R, S, SH, T, U, UU, V, (W), (X), Z, ZH

Mazhosiomis raideemis:

a, aa, b, c, ch, d, dzh, e, ae, ee, (f), g, h, (hh), i, ii/ij, y, j, k, l, m, n, o, p, (q), r, s, sh, t, u, uu, v, (w), (x), z, zh

PAVYZDZHIAI (sakiniai):

Vaikai eina ij mokyklaa (children are going to school)
Noreechiau pamatyti zhvaigzhdzhiuu prograamaa. (i'd like to see a star programming)
Aazhuolas pamataes eglae apstulbo. (oak was shocked to see the fir tree)
Tokij pamataes gali ir ishsigaasti (such ... can scare you)

Taigi, neturintys lietuvishkos klaviatuuros gali rashyti lietuvishkai "shvepluodami", bet gali rashyti ir shia nauja siuuloma abeeceele, kuri manau atspindi lietuviuu kalbos rashybaa gana neblogai. Prashome parashyti savo konstruktyvias nuomones.

Taip pat turiu paruoshtus alternatyvios lietuviuu kalbos abeeceelees variantus ivairiai rashybai, ne tik internete. Shtai joji:

I propose the following universal (online/offline) alphabet for a Lithuanian language:

A = A

A nasal = Å (alt. AA; AJ)

B = B

C = C

C (ch, tsh) = CX (alt. CJ)

CH (german ch or spanish j or english kh) = HH (alt. XH, HX)

D = D

E = E

E (with one dot on top) = Ë (alt. EE; EJ)

E nasal = Æ (alt. Ä)

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal = Ï or ÿ (alt. II; IJ)

Y = Y

J = J

K = K

LMNOP = LMNOP

Q (new)

R = R

S = S

S (sh) = SX (alt. SH; SS; SJ)

T = T

U = U

U nasal = Û (alt. UU; UJ)

U long = U long (same) (alt. UU; UJ)

V = V

W (new)

X (new)

Z = Z

Z (zh) = ZX (alt. JX, ZH, ZJ)

IA = Ä

IA nasal = ÄÄ

IE = IE

IO = Ö

IU = Ü

IU nasal = ÜÜ

N soft (ni) = Ñ

Deekoju uzh deemesij.
Koks tų Ä, Æ ar Å pranašumas prieš Ą?

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-03, 15:41

To: nesos

1. Na, kiek žinau, lietuvių kalboje nėra trumpos o.

Atsakymas: nesu kalbininkas, tai to net ir nepastebeejau. Ar tikrai neera nee vieno zhodzhio su trumpaaja "o"? Kaip deel "todeel"? Na, galbuut... ;-)

2. tik kodėl ae vietoj e ar ee? Kiek klausausi niekaip tos a negirdžiu. Taigi žmogaus erudicija turi padėti suprasti, kad ae reiškia kirčiuotą e?

Atsakymas: "AE" mano siuulomoje rashybos sistemoje atstoja raidae "e-nosinee" ir tiktai. Ae gali buti rashoma "susiliejus" æ bet tada veel, ishkiltuu problema neturintiems "æ" klaviatuuroje.

3. Siųlote pakeisti paprastą ir logišką sistemą labiau komplikuota. Nemanau, kad tiems, kuriems nerūpi klaviatūros nustatymuose pasirinkti reikiamą išdėstymą, tokia sistema būs patrauklesnė.

Atsakymas: Juusuu nuomonee labai gerbtina ir deekoju uzh komentarus. Kuo daugiau zhmoniuu pasisakys, tuo labiau matysis kur-link bus krypstama. Man taip pat atrodo, kad mano sistema neera tokia komplikuota, tiesiog ji mano manymu yra patrauklesnee. O be to rashyti ja galima turint tik 22 standartines lotynishkas raides - o tai jau yra shioks toks pasiekimas.

4. Koks tų Ä, Æ ar Å pranašumas prieš Ą?

Atsakymas: Visuu pirma, tai yra Shiaures Europai pritaikytos raidees, kuriai Lietuva "priklauso". Toliau, jos yra patrauklesnees ir populiaresnees, bei shias raides lengviau rasti kompiuteriuose (ypach lengva rashyti "ae"), nei a-nosinae. Kazhkuris ish sutiktu lietuviuu po ilguu diskusijuu yra pasakaes, kad jam A-nosine atrodo "zhiopla" raidee, kaip "atkritusi zhiauna" (atsiprashau, jei kas nors ijsizheidee). Neijzheidziant savosios kalbos ir jos rashybos, bet man kartais taip pat atrodo po to jo pasakymo. Nemineesiu varduu, bet tas zhmogus vis tik profesorius. Neera visada buutina iisikibus laikytis istoriniuu reliktuu, o kartais yra naudinga susikurti naujus, modernesnius, labiau atitinkanchius laikmechio dvasiaa ir normas ir palengvinanchius daugelio zhmoniu gyvenimaa. Atkreipkite deemesij ij Saami (Lapp), Kareluu, Somaliuu, Turkmeenuu rashybaa, dalinai net Azeruu - tai yra geri pavyzdzhiai. O Vietnamiechiuu pavyzdys yra blogas - nes juu susikurta rashyba mano manymu netinka (bent vizualia) Vietnamiechiuu kalbai). Pavyzdys: ar nukrito rankos ar ausys pastachius dangoraizhius prieshais Sennamiestii Vilniuje? Ne, bet tai padeejo sukurti "image" (imidzha) modernesnees shalies ir net pritraukti aibae turistuu. Atkreipeete deemesij ij Prancuuzuu rashybaa? Jie net nerasho kaip taria, na ir? Daugumai zhmoniuu tai patinka! Jie to nesako, bet ash zhinau, kad jiems patinka. Tik visi "geedinasi" tai pasakyti. O ash pasakysiu. Zmhones pritraukia tokie dalykai, kad juus galbuut net neijtariate, o ash galiu tai patarti. Esu ne vienai pasaulio savivaldybei (ir didelems korporacijoms) pataraes kaip pritraukti daugiau turistuu/biznio.

Be to, mano siuuloma rashybos sistema perteikia Lietuviuu kalbaa beveik 100% kaip ji tariasi. Vadinasi rashome kaip tariame, o tariame, kaip rashome. O jei sudomins prancuuzuu stiliaus rashybos sistema (rasho "moteris" taria "vyras"), jaa taip pat galiu sukurti.
Patraukli rasyba kalba puosia!

nesos
Posts:88
Joined:2009-02-16, 10:57

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby nesos » 2010-07-03, 20:05

Lietuvis wrote:To: nesos

1. Na, kiek žinau, lietuvių kalboje nėra trumpos o.

Atsakymas: nesu kalbininkas, tai to net ir nepastebeejau. Ar tikrai neera nee vieno zhodzhio su trumpaaja "o"? Kaip deel "todeel"? Na, galbuut... ;-)
Štai http://ualgiman.dtiltas.lt/balsiai.html. Trumpas o tik tarptautinės kilmės žodžiuose.

3. Siųlote pakeisti paprastą ir logišką sistemą labiau komplikuota. Nemanau, kad tiems, kuriems nerūpi klaviatūros nustatymuose pasirinkti reikiamą išdėstymą, tokia sistema būs patrauklesnė.

Atsakymas: Juusuu nuomonee labai gerbtina ir deekoju uzh komentarus. Kuo daugiau zhmoniuu pasisakys, tuo labiau matysis kur-link bus krypstama. Man taip pat atrodo, kad mano sistema neera tokia komplikuota, tiesiog ji mano manymu yra patrauklesnee. O be to rashyti ja galima turint tik 22 standartines lotynishkas raides - o tai jau yra shioks toks pasiekimas.
Aš apie jūsų sistemą pasakiau, kad ji labiau komplikuota.

4. Koks tų Ä, Æ ar Å pranašumas prieš Ą?

Atsakymas: Visuu pirma, tai yra Shiaures Europai pritaikytos raidees, kuriai Lietuva "priklauso". Toliau, jos yra patrauklesnees ir populiaresnees, bei shias raides lengviau rasti kompiuteriuose (ypach lengva rashyti "ae"), nei a-nosinae.
Na, kultūriškai ir istoriškai Lietuva Rytų Europos šalis.
Nežinau, nežinau... ą galiu vienu pirštu parašyti, o æ tenka naudoti du.
Atkreipkite deemesij ij Saami (Lapp), Kareluu, Somaliuu, Turkmeenuu rashybaa, dalinai net Azeruu - tai yra geri pavyzdzhiai.
Ir kuo tie pavyzdžiai geri?
O Vietnamiechiuu pavyzdys yra blogas - nes juu susikurta rashyba mano manymu netinka (bent vizualia) Vietnamiechiuu kalbai). Pavyzdys: ar nukrito rankos ar ausys pastachius dangoraizhius prieshais Sennamiestii Vilniuje? Ne, bet tai padeejo sukurti "image" (imidzha) modernesnees shalies ir net pritraukti aibae turistuu.
Atkreipeete deemesij ij Prancuuzuu rashybaa? Jie net nerasho kaip taria, na ir? Daugumai zhmoniuu tai patinka! Jie to nesako, bet ash zhinau, kad jiems patinka. Tik visi "geedinasi" tai pasakyti. O ash pasakysiu.
„je lançais, Rue des Cloÿs, château, écouter“
Norite pasakyti kad prancūzų kalbą diakritiniai ženklai puošia, o lietuvių darko?
Neera visada buutina iisikibus laikytis istoriniuu reliktuu, o kartais yra naudinga susikurti naujus, modernesnius, labiau atitinkanchius laikmechio dvasiaa ir normas ir palengvinanchius daugelio zhmoniu gyvenimaa.

Zmhones pritraukia tokie dalykai, kad juus galbuut net neijtariate, o ash galiu tai patarti. Esu ne vienai pasaulio savivaldybei (ir didelems korporacijoms) pataraes kaip pritraukti daugiau turistuu/biznio.
Raštas pirmiausia reikalingas patiems ta kalba rašantiems, o ne kaip turistų atrakcija. Tam, manau, pakaktų dar keleto surūdijusių vamzdžių Vilniaus centre :whistle:
Be to, mano siuuloma rashybos sistema perteikia Lietuviuu kalbaa beveik 100% kaip ji tariasi. Vadinasi rashome kaip tariame, o tariame, kaip rashome. O jei sudomins prancuuzuu stiliaus rashybos sistema (rasho "moteris" taria "vyras"), jaa taip pat galiu sukurti.
Mes ir taip rašome kaip tariame, ar bent jau labai arti to.

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-03, 21:19

Na, kultūriškai ir istoriškai Lietuva Rytų Europos šalis.
Nežinau, nežinau... ą galiu vienu pirštu parašyti, o æ tenka naudoti du.

ATSAKYMAS: Suomiams pasakykite,kad jie ne Skandinavijos shalis, ar net Estams. ;-) Taip ir Lietuva - ji ir Centrinees, ir Rytinees ir Shiaurinees ir taip pat Vakarinees (Vakaruu, suvakarietinta) Europos dalis, ateityje, dabartyje ir praeityje (ivairiai). Lietuva netgi dalinai yra ir Pietinees Europos dalis. Per italuu statytaa architektuuraa ir per zhemiuu tureejimaa praeityje iki Juodosios juuros. AE ir A-nosinae parashyti uzhima tiek pat laiko (a+nosinee arba a+e). Galbut AE 1/10 sekundes dalimi ilgiau uzhima parashyti. :-) Atkreipkite deemesij kaip visi verzhiasi i "Vakarus" ir kaip yra dazhnai nemeegstami "RYtiechiai" netgi tuu pachiuu "Rytiechiu" ar Azijiechiuu. Vakar tureejau pokalbii internete, ir rashydamas "Russia" gavau ******. Pasirodo, tos svetainees savininkai blokuoja zhodij "Russia". Galiu Jums asmenishkei parashyti tos svetainees adresaa.

Ir kuo tie pavyzdžiai geri?

ATSAKYMAS: Jie neera tobuli, bet neblogi, ypach kai buvo pereita prie juu nemeegstamos ar nepageidaujamos kirillitsos. Noriu pastebeeti, kad priesh rusus nesu blogai nusiteikaes ir gerbiu visas tautas, bet ne visas vyriausybes ar politikus.

„je lançais, Rue des Cloÿs, château, écouter“
Norite pasakyti kad prancūzų kalbą diakritiniai ženklai puošia, o lietuvių darko?

ATSAKYMAS: Taip! Prancuuzuu kalboje naudojami diakritiniai zhenklai yra patraukluus, ypac jei jie rashomi "vietoje" (in the right place). Net toji c-nosinee "ç" yra kitokia, i kitaa pusae nukreipta, nei muusuu a-e-i-u nosinees. Bet per didelis ar netinkamas, nesaikingas diakritiniuu zhenkluu naudojimas padaro kalbos rashybaa bent jau nemalonia akiai (pvz. Turkuu, Vietnamo klb.). Prancuuzuu transkripcija neera tobuliausia, be to jie taria labai skirtingai, nei rasho, tai negalime lyginti su lietuviuu kalbos rashyba. Diakritiniai (kirtiniai: deshinysis ir kairysis kirtis) neera nepatraukluus zhymejimai. Lietuvishkos ar lenkishkos nosinees raidees nera patrauklios ir sudarko bendraa puslapio ir viso teksto vaizdaa. Be to, - umlautinio garso rashymas per i+ (-iu-, -ia-, -io-) neera visishkai tinkamas taip pat. Pvz.: Lauksiu. Geriau buutuu rashyti Lauksju arba Lauksü. Kitaip bandanchiuujuu skaityti lietuviuu kalboje galimai bus skaitoma kaip "lauksiju". Toks -iu rashymas yra gana patrauklus, nors neera visishkai teisingas, mano nuomone. Kas del â (a su apverstu paukshchiuku) manau ji patrauklesne nei raidees su "skrendanchiu" paukshchiuku. Kaip matote prancuuzuu kalboje garsas "o" rashomas visu raidzhiuu "traukinuku" "eau" ir pan. Nebuutina eiti trumpiausiu keliu prarandant estetinii vaizdaa. Deel to ir buvo sukurti Kinuu (Japonuu Kanji) hieroglifai - patrauklu, mistishka, iidomu, paslaptinga, sutaupo vietos (shiuo atveju), padaro visaa kinuu kultuuraa iidomia net patiems kinams/japonams ir t.t. Paklauskite dizaineriuu nuomonees apie nekompaktishkai nepatraukliai ishsiskeetriojusias (lietuvishkas) raides. Pagaliau, kodeel, kai perku kompjuterij ne Lietuvoje, nebuuna Baltic (LT, LV, EE) raidzhiu ir jas ypach sunku surasti ir ijsikelti? Be to absoluti dauguma svetaiñuu nenaudoja Baltijos shaljuu shriftuu. Kodeel mes esame priversti rashyti shveplaitishkai?

Raštas pirmiausia reikalingas patiems ta kalba rašantiems, o ne kaip turistų atrakcija. Tam, manau, pakaktų dar keleto surūdijusių vamzdžių Vilniaus centre

ATSAKYMAS: Taip, teisingai, bet... deja tikras pasaulis neera toks, jo yra daugiau. Netgi toji raidee "ė" su vienu tashkeliu virshuje atrodo kaip apipeshiotas zhvirblis. Nesuprasi ar tai kirtis ar tai dar kas nors. Na bet "ė" ar "ū" nera tokios nepatrauklios kaip nosinės ar kaip paukshchiuotos raidės. Bet vis tik geriausia yra vengti diokrituu kiek ijmanoma labjau. Todeel ir pasiuuliau shij rashybos buudaa. Dar prisiminkite apie ~1979 metus (man atrodo?) buvo pereita nuo "piauti" prie "pjauti" nors man asmenishkai "piauti" variantas labiau patiko (patrauklesnis), bet "pjauti" taip pat kaip pvz. "norju" ar "veikja" ar "kaasnjo" (noriu, veikia, ka:snio) yra teisingesnis ir neprideda jokiuu diakrituu. Nors shiaip tai mano nuomone vartojant per daug "j" raidzhiu kaip tai daro "jugoslavai" neera veelgi super patrauklu.
Patraukli rasyba kalba puosia!

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Pataisyta Lietuviuu Kalbos ABC Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-04, 13:54

I propose the following universal (online/offline) alphabet for a Lithuanian language (pataisyta - updated):

A = A

A nasal = Å (alt. AA; AJ)

B = B

C = C

C (ch, tsh) = CH (alt. CX, CJ)

CH (german ch or spanish j or english kh) = HH (alt. XH, HX)

D = D

E = E

E (with one dot on top) = Ë (alt. EE)

E nasal = Æ (alt. Ä, AE)

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal = Ï or ÿ (alt. II; IJ)

Y = Y

J = J

K = K

LMNOP = LMNOP

Q (new, for foreign words and (sur)names)

R = R

S = S

S (sh) = SH (alt. SX; SS; SJ)

T = T

U = U

U nasal = Û (alt. UU; UJ; W)

U long = W (alt. UU; UJ)

V = V

W (new, used as "u-long")

X (new, for foreign words and (sur)names)

Z = Z

Z (zh) = ZH (alt. JX, ZX, ZJ)

IA = Ä (alt. JA)

IA nasal = ÄÄ (alt. JAA)

IE = IE (alt. JE)

IO = Ö (alt. JO)

IU = Ü (alt. JU)

IU nasal = ÜÜ (alt. JUU)

N soft (ni) = Ñ (alt. NJ)

For writing on the internet the basic 22-25 Latin letters (variants) can be used.

Deekoju uzh deemesij. Thank you for your attention and for your consideration.
Patraukli rasyba kalba puosia!

nesos
Posts:88
Joined:2009-02-16, 10:57

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby nesos » 2010-07-04, 19:49

Lietuvis wrote:Be to, - umlautinio garso rashymas per i+ (-iu-, -ia-, -io-) neera visishkai tinkamas taip pat. Pvz.: Lauksiu. Geriau buutuu rashyti Lauksju arba Lauksü. Kitaip bandanchiuujuu skaityti lietuviuu kalboje galimai bus skaitoma kaip "lauksiju". Toks -iu rashymas yra gana patrauklus, nors neera visishkai teisingas, mano nuomone.

Kodėl umlautinio? i čia nežymi jokio garso, o tik priebalsės minkštumą. Jūs tiesiog tą darbą (priebalsės minkšumo žymėjimą) nuo i raidės perkeliate j raidei.
Pagaliau, kodeel, kai perku kompjuterij ne Lietuvoje, nebuuna Baltic (LT, LV, EE) raidzhiu ir jas ypach sunku surasti ir ijsikelti? Be to absoluti dauguma svetaiñuu nenaudoja Baltijos shaljuu shriftuu. Kodeel mes esame priversti rashyti shveplaitishkai?
Jūs nekonkretizuojate apie kokias svetaines kalbate. Jei svetimomis kalbomis, tai manau jos pritaikytos savo kalbai ir neprivalo derintis prie lietuvių kalbos. O lietuviškų svetainių „šveplavimas“ atskira problema, kurios, mano manymu, jūsų sistema neišgyvendins. Nė vienas iš „šveplai“ rašančių mano pažįstamų kompiuterio nepirko ne Lietuvoje.

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby Lietuvis » 2010-07-04, 19:56

Deel "i" ash sutinku, tai neera jokia problema. Dar graziau "i" naudoti nei per daug "j".

Prashau paaishkinti shio sakinio tiksliaa reikshmae (ten yra trys "ne" - sunku suprasti):

"Nė vienas iš „šveplai“ rašančių mano pažįstamų kompiuterio nepirko ne Lietuvoje."

Ar tai reishkia, kad beveik visi jums pazhijstami shvepluotojai pirko juu kompiuterius Lietuvoje?
Patraukli rasyba kalba puosia!

nesos
Posts:88
Joined:2009-02-16, 10:57

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby nesos » 2010-07-05, 7:11

Lietuvis wrote:Deel "i" ash sutinku, tai neera jokia problema. Dar graziau "i" naudoti nei per daug "j".

Prashau paaishkinti shio sakinio tiksliaa reikshmae (ten yra trys "ne" - sunku suprasti):

"Nė vienas iš „šveplai“ rašančių mano pažįstamų kompiuterio nepirko ne Lietuvoje."

Ar tai reishkia, kad beveik visi jums pazhijstami shvepluotojai pirko juu kompiuterius Lietuvoje?
Atrodo, jums lietuvių kalba nėra gimtoji.
Taip, visi mano pažystami, kurie rašo „šveplai“, pirko Lietuvoje.

User avatar
lyzazel
Posts:105
Joined:2009-04-05, 23:12
Contact:

Re: Lietuviuu Kalbos Abeeceelee Neturintiems Liet. Raidzhiuu

Postby lyzazel » 2010-07-05, 10:42

Pabandysiu:

Ish esmees tai gal ir gera ideeja, bet reikeetu prieiti prie galutinees versijos. Man patinka dvigubos raidees, tachiau "ch" su "sh" neatrodo labai patraukliai, taip, kaip ir daugiau nei vienas buudas rashyti taa patii zhodii.
Check out my project with interlinear translations (or, you could say, 'subtitled books') at Interlinear Books

User avatar
Lietuvis
Posts:122
Joined:2010-06-27, 23:10
Real Name:Jonas
Gender:male
Location:Terra Incognita
Country:LTLithuania (Lietuva)

Lietuviuu Kalbos ABC Internautams (galutinis variantas)

Postby Lietuvis » 2010-07-05, 13:20

Nesos: Deja, ir man geeda kad jums taip atrodo, lietuviuu kalba man yra gimtoji, bet ilgai jau uzhsieniuose gyvenu. :)

Lyzazel: Malonu girdeeti kad yra zhmoniuu, kurie supranta svarbaa sukurti bent jau alternatyvuu internete rashymo bwdaa. Deel "ch" ir "sh" raidzhiu ash taip pat siwliau shiuos variantus, kurie buvo atmesti mwsuu daugumos, bet buvo palikti kaip alternatyvws, o gal labiau "atsarginiai" (to consider in the future):

Sh (she) = X
Ch (tshe) = Q

Shios (xios) raidees tureetu bwti vartojamos tik su shalia juu esanchiais balsiais. Tiksliau - prieshais balsij. Pvz.: Xiaudai; xiauree, bet ne xratinukas.

Deja kai kuriems zhmoneems jie gali nepatikti, nes juos vartojant lietuviuu kalba gali atrodyti kaip albanuu ar net kiniechiuu, bet tai yra tik pripratimo ir tolerancijos reikalas. Deja, vartojant bazines 25 lotynuu abeeceelees raides tenka kartais vartoti dvigubas raides, ir mano uzhduotis palengvinti gyvenimaa internautams. Kaip matote ir jws ir ash kuo puikiausiai rashome shia rashybos sistema be jokiuu problemuu; kai prie jos pripranti - eina kaip ish pypkees.

W (pastaba): buvo siwloma "uu" u-ilgajai zhymeeti, bet u-nosinee tada bwtuu tas pats kaip u-ilgoji, todeel po ilguu svarstymuu prieejome sprendimo vartoti "w" bent jau laikinai. Ash ijtariu daug kam tai gali nepatikti, bet "double u" (w) yra "dviguba U" ir ji mazhdaug "reprezentuoja" u-ilgaajaa.

Yra nemazhai zhmoniuu, kurie bent jau slaptai, gal net kiek geedydamiesi tai pasakyti, nenori tuu sparnuotuu ir dantytuu raidzhiuu, o ash pasakau viskaa tiesiai shviesiai, - tiems kam jos nepatinka, kurie neturi LT klaviatuuros ar negali jos ijsigyti, yra alternatyvus rashymo buudas ir dabar jau nuspraesta ir "patvirtinta" ABC (apachioje):

A = A

A nasal (nosinee) = AA

B = B

C = C

C (tsh) = CH

CH (german ch; or spanish j) = HH

D = D

E = E

E (with one dot) = EE

E nasal (nosinee) = AE

F = F

G = G

H = H

I = I

I nasal (nosinee) = IJ

Y = Y

J = J

K = K

L = L

M = M

N = N

O = O

P = P

Q (foreign words and (sur)names and sometimes for letter C (tsh))

R = R

S = S

Š = SH

T = T

U = U

U nasal (nosinee) = UU

U long (ilgoji) = W

V = V

W (used as "u-long" (u-ilgoji) mainly)

X (for foreign words and (sur)names and sometimes for letter Š (sh))

Z = Z

Ž (zh) = ZH

Shioji ABC gali buuti keichiama priklausomai nuo daugumos nuomoniuu ir prashymuu. Pirmenybee vis tiek yra teikiama dabartinei lietuviuu kalbos ABC ir shioji kol kas yra tik alterantyva ir tik tiems, kurie norees jaa vartoti; bet jei kalbininkai rimtai nuspraes pakeisti kai kurias raides lietuviuu ABC'je tai su malonumu subendrausime ir pateiksime savo pasiwlymus.
Patraukli rasyba kalba puosia!


Return to “Lithuanian (Lietuvių kalba)”

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 13 guests